Neatsitolinkime nuo Dievo Žodžio, klausykimės jo, kad mūsų širdys netaptų sukietėjusiomis, nes atitolę nuo Dievo tampam kurčiais jo Žodžiui, tampam neištikimais katalikais, o kai kada net „katalikais ateistais“, pasakė popiežius Pranciškus ketvirtadienį kreipdamasis į Mišių dalyvius. Popiežius rytmetį aukojo Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje ir jų metu pasakė homiliją.
Šventasis Tėvas prisiminė Mišių pirmąjį skaitinį, pranašo Jeremijo įspėjimą Dievo tautai: „Kai tu jiems kalbėsi visus šiuos žodžius, jie ir tada tavęs nesiklausys. Kada tu juos šauksi, jie neatsilieps tau. Taigi sakyk jiems: 'Tai toji tauta, kuri nepaklausė Viešpaties, savo Dievo, balso ir nepasidavė drausmei. Pražuvo ištikimybė, pradingo nuo jų lūpų'“ (Jer 7).
Kai tauta neklauso Dievo balso, atgręžia Dievui nugarą ir atsitolina. Kai nustojame įsiklausyti į Viešpaties balsą – nusigręžiame ir nuo Jo nutolstame. O jei Viešpaties nesiklausome, išgirstame kitus balsus, galop pradedame klausytis stabų.
Visi mes, jei tik sustosime pažvelgti į savo širdis, pamatysime kiek kartų, kiek daug kartų užsklendėme ausis, tapome kurčiais. Kai tauta ar bendruomenė, kad ir krikščionių bendruomenė, parapija, vyskupija užsklendžia ausis ir tampa kurčiomis Dievo Žodžiui, ima klausytis ir ieškoti kitų balsų, kitų viešpačių ir lieka su stabais, pasaulio stabais, supasaulėjimu, kuriuos pasiūlo visuomenė. Ir ji atitolsta nuo gyvojo Dievo.
Jei mūsų širdys sukietėja, tampame „katalikais pagonimis“, arba net „katalikais ateistais“. Kai nesiklausome, širdis tampa kieta, užsidariusi, kieta ir nemokanti priimti. Tai ne tik užsisklendimas, bet ir širdies kietumas. Ji tada gyvena tokiame pasaulyje, tokioje atmosferoje, kuri nėra į gerą. Ją su kiekviena diena dar labiau atitolina nuo Dievo.
Dievo Žodžio nesiklausymas ir sukietėjusi širdis: dėl šių dviejų dalykų prarandama ištikimybė. Taip sako Viešpats pirmajame skaitinyje: „Pražuvo ištikimybė“, tampame neištikimais katalikais, o kai kada net „katalikais pagonimis“, arba dar baisiau „katalikais ateistais“, nes nebeturime meilės ryšio su gyvuoju Dievu.
Popiežius Pranciškus klausė - kaip tokią neištikimybę „užpildyti“? Ji užpildoma tokia maišatimi: nežinome, kas Dievo, kas ne, Dievas sumaišomas su velniu. Pranciškus paminėjo ketvirtadienio Mišių Evangelijos pasakojimą apie Jėzų, išvariusį nebylumo demoną. Popiežius atkreipė dėmesį, kad Jėzui, kuris atlieka stebuklus, daug daro vardan žmonių išganymo, o žmonės džiaugiasi, yra laimingi, bet yra pasakančių: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebubo pagalba“.
Paklauskime savęs, ar tikrai klausomės Dievo Žodžio, ar leidžiame, kad mūsų širdys sukietėtų. Būtent tai yra piktžodžiavimas. Piktžodžiavimas yra galutinis žodis kelyje, kuris prasideda nesiklausymu, nuo kurio sukietėja širdys, priveda prie maišaties, leidžia užmiršti ištikimybę ir galop veda žmogų piktžodžiauti.
Kiekvienas galime savęs paklausti: ar sustoju pasiklausyti Dievo Žodžio? Ar atsiverčiu Bibliją, ar ji kalba man? Ar mano širdis sukietėjusi? Ar nutolau nuo Viešpaties? Ar praradau ištikimybę Viešpačiui ir gyvenu su stabais, kuriuos kasdien pasiūlo supasaulėjimas? Ar praradau pirmojo susitikimo su Jėzumi žavesį; šio žavesio džiaugsmą? Šiandien – tai diena klausytis. Šiandien meldėmės: „O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės!“ (ps 94). Prašykime šios malonės; malonės išgirsti, kad mūsų širdis nesukietėtų. (Vatikano radijas)
